MAISTO PAPILDAI IR NE TIK

VISA TIESA APIE MAISTĄ BEI NATŪRALIUS MAISTO PAPILDUS

Vitaminai -smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi gyviems organizmams gyvybinei būklei palaikyti, bet kurių pats organizmas pasigaminti negali, todėl gauna su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau organizmui jų nepakanka.

Normaliomis sąlygomis pilnavertiškai besimaitinančio žmogaus organizmas turi gauti pakankamą kiekį vitaminų. Deja, nedaug žmonių gali pasigirti visiškai sveika ir subalansuota mityba. Tuo pat metu užteršta aplinka, intensyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai ženkliai padidina organizmo poreikius vitaminams.

Rūkantiems asmenims nuolat gresia vitaminų B6, C, E ir foliatų (folio rūgšties ir vitamino B12 ) trūkumas. Panašios avitaminozės kamuoja vartojančius alkoholį, tik šiems asmenims dar trūksta vitaminų A ir B1. Kontraceptinės tabletės gali sukelti vitaminų B6, foliatų ir vitamino A stoką.

Todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į mitybą ir rūpintis, kad vitaminų gautume pakankamą kiekį.

Vandenyje tirpių vitaminų B1, B2, PP (B3), B5, B6, folio rūgšties (B9), B12, H, ir C. (su nedidelėmis išimtimis) gauname valgydami duoną (jų daug grūduose), vaisius, daržoves, mėsos ir pieno produktus. Organizme susidaro tik labai nedidelės atsargos, todėl jos turi būti nuolat papildomos iš maisto produktų, turinčių šių vitaminų.

B grupės vitaminai B1, B2, PP (B3), B5, B6 dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų metabolizme, jų reikia nervų sistemos veiklai. Vitaminas C skatina geležies rezorbciją ir dalyvauja daugelyje organizme vykstančių oksidacijos-redukcijos reakcijų.

Riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K yra tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės maisto produktuose. Be to, vitaminą K sintetina žarnyno bakterijos. Riebaluose tirpių vitaminų atsargos kaupiamos kepenyse, vitamino E daugiausia sukaupia riebalinis audinys. Vitaminas A būtinas epitelinių ląstelių specializacijai ir normalaus regėjimo išsaugojimui. Vitaminas D reguliuoja kalcio panaudojimą bei sudaro sąlygas tinkamai kaulų ir dantų būklei bei raumenų funkcijai. Vitaminas E yra fiziologinis antioksidatorius, kuris apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimų ir padeda išsaugoti jų funkciją.

Didžioji dalis visuomenės šiandien gyvena ties vitaminų deficito (avitaminozės) riba.

Taip yra nepaisant to, kad parduotuvių lentynos pilnos sąlyginai pigių maisto produktų. Šiandieninių maisto produktų kokybė, maistiniu požiūriu, žymiai prastesnė nei buvo prieš 10 ar daugiau metų. Dėl ypač didelio naudojamų trąšų kiekio, pesticidų ir nualintos dirvos maiste ženkliai sumažėjo vitaminų ir mineralų.

Jei maisto produktai išauginti neekologiniame ūkyje, juose labai mažai vitaminų ir neįmanoma suvalgyti tokio maisto kiekio, kad būtų patenkintas organizmo vitaminų poreikis. Todėl kasdienį racioną patartina praturtinti maisto papildais. Jų paskirtis - aprūpinti organizmą tais elementais, kurių jam trūksta.

Pirmieji maisto papildus maždaug prieš 5000 metų pradėjo vartoti kinai. Tai buvo įvairūs žolelių mišiniai, skirti didinti darbingumą, apsisaugoti nuo įvairiausių ligų. Maždaug 1000 metų vėliau suklestėjusios babiloniečių ir Egipto civilizacijos maisto papildams taip pat skyrė nemažai dėmesio.

Įvairius gamtos produktus jie vartojo ne tik gydymo bei sveikatinimo tikslais, bet ir ritualiniais sumetimais. Antikinės Graikijos žyniai ir atletai maiste ir gamtoje taip pat ieškojo ypatingų galių. Pavyzdžiui, jie tikėjo, kad liūto širdis suteikia ypatingos drąsos, apdovanoja neįveikiama jėga ir energija. Įdomus faktas apie maisto papildų vartojimo tendencijas iš šiandieninio pasaulio gyvenimo – japonai laikomi ilgaamžių ir viena sveikiausių tautų pasaulyje, tuo tarpu net 90 procentų šalies gyventojų vartoja maisto papildus sveikatinimo sumetimais.

Šiuolaikinis europinis žmogus jau yra įpratintas siekti bet kokią problemą išspręsti greitai. Taip pat ir sveikatos: prarijai tabletę – ir skausmo nebėr, persivalgei – išgerk fermento ir pan. Bet ar ilgai dar gyvuos toks perdėm komercializuotas santykis su aplinkiniu pasauliu ir su savo sveikata?

Farmacijos industrija yra pati pelningiausia iš visų pasaulio industrijų, pelningumo rodikliais pralenkianti automobilių, naftos, nekilnojamo turto, bankininkystės ir technologijų sektorius. Kaip teigia farmacijos industrijos ataskaitos, 2003 metais šio sektoriaus dydis buvo apie 492 milijardai JAV dolerių ir lyginant su 2002 metais rinkos augimas siekė 14 proc. Vidutinė pelno marža buvo 25 proc., o rinkos analitikai prognozuoja bent 10 proc. kasmetinį augimą per ateinančius 5 metus. Stambiausios „žaidėjos" farmacijos rinkoje yra Pfizer, GlaxoSmithKline, Aventis, Merck&Co, Johnson & Johnson, Astra Zeneca, Roche Group, Novartis AG, Bristol-Meyrs Squibb ir Wyeth. Didžiausios vaistų rinkos yra JAV, Japonija, Didžioji Britanija, Europa, o ateityje perspektyviomis yra laikomos Kinija, Meksika ir Brazilija. Nors Lietuvos rinka nėra didelė lyginant su didesnį populiacijos skaičių turinčiomis šalimis, lietuviai yra žinomi kaip paklusnūs vaistų vartotojai ir kasmet suvartoja vis daugiau vaistų. Todėl ir mums pravartu žinoti daugiau apie farmacijos industrijos veiklą.

Farmacijos sektoriaus sėkmė yra pagrįsta nuolatiniu rinkos augimu. Rinkai plėsti yra naudojami įvairiausi metodai ir triukai. Atrodo, jog kilnu yra ieškoti vis naujų gydymo preparatų nuo egzistuojančių ligų ir taip padėti žmonėms gyventi ilgiau ir sveikiau, tačiau pamirštama, o gal tikslingai nutylima, jog žmogaus sveikata priklauso nuo daugybės kompleksiškų faktorių. Ekspertai mano, jog 90 proc. sveikatos sutrikimų galima apsieiti be farmacinių vaistų. Paprastai vaistai turi neigiamų šalutinių poveikių, todėl jei beatodairiškai puoli gerti vaistų nuo galvos skausmo yra didelė tikimybė, jog ateityje tau prireiks vaistų nuo virškinamojo trakto sunegalavimo, o karusėlei įsisukus vaistų gali reikėti kiekvieną dieną. Paciento nelaimė virsta farmacinių įmonių lobynu.

     TAIGI, MIELIEJI, PASAULINEI VALDŽIAI NEBEREIKALINGAS SVEIKAS IR LAIMINGAS ŽMOGUS, NES JIS NEPAPILDO FARMACININKŲ IR MEDIKŲ KIŠENĖS. (Šiuo straipsniu išreikšta mūsų asmeninė nuomonė)

                                                         MINTIS PAMĄSTYMUI:

            KAS BAISIAU: ATOMINĖ BOMBA AR CHEMINĖ, KURI JAU TIKSI ?

                                                Na, o pabaigai, linksmai:

           Trumpa medicinos istorija:

2000 metų prieš mūsų erą - pagraužk šaknelių.
1000 mūsų eros metai - šaknelės yra pagonybė, melskis ir išgysi.
1850 m. - malda yra prietarai, išgerk mikstūros.
1940 m. - mikstūra yra nuodai, išrašysiu Jums tablečių.
1985 m. - tabletės neveikia, naudokite antibiotikus.
2000 m. - antibiotikai yra nenatūralūs cheminiai produktai, geriau pagraužk šaknelių.

2013 m.- šaknelės neneša pelno, priversime jus naudoti tabletes...

ŠIUO METU VYKSTA TURBOIŠPARDAVIMAS !!! GERIAUSIŲ KAINŲ PASIŪLYMAS TIK DABAR.